Novara (Provincia di Novara)
Novara – miestas Pjemonte (šiaurės Italija), Novaros provincijos centras. Tai antras pagal dydį Pjemonto miestas. Novara yra sankryžoje keliuose iš Milano į Turiną ir iš Genujos į Šveicariją. Miestas yra 50 km nuo Milano ir 95 km nuo Turino, tarp Agonjos ir Terdopijo upių.
Novaroje švystyta mašinų, naftos, metalurgijos pramonė, vyndarystė. Yra geografijos institutas, paveikslų galerija.
Novarą įkūrė romėnai ir pavadino „Naujaja Arija“, nes galai Arija vadino aplinkines sritis.
Senasis miestas dar iš ligūrų laikų buvo kelyje iš Milano į Verčelį. Maksimianas sugriovė miestą 386 m., nes jis rėmė Valentinianą II kovoje dėl imperatoriaus sosto. Novarą atstatė Teodosijus I Didysis, o nusiaubė Radagaisas (405 m.) ir Atila (452 m.).
Valdant lombardams Novara tapo kunigaikštystės, o Karolio III Storojo laikais - hercogystės centru. Po to ji tapo laisvu imperijos miestu. 1110 m. Novarą sugriovė imperatorius Henrikas V, bet 1167 m. ji įstojo į Lombardijos lygą. XII a. pabaigoje miestas priėmė Milano globą ir tapo Viskončių, o vėliau Sforcų valda. 1513 m. Novaros mūšyje šveicarai kovoję už Sforcas nugalėjo prancūzus. Po pralaimėjimo baigėsi Prancūzijos invazija į Italiją per Kambrų sąjungos karą.
1706 m. Novarą užėmė Savojos kariai. Utrechto sutartimi Novara su Milanu atiteko Habsburgams. Savojiečiai vėl užėmė miestą 1734 m. ir kitais metais prijungė prie savo karalystės.
Napoleono laikais Novara buvo Agonjos departamento sostinė, bet 1814 m. grįžo Savojos karalystei. 1821 m. Novaroje reguliari Savojos armija nugalėjo konstitucinius liberalus.
Prie Novaros 1849 m. kovo 23 d. austrų armija sumušė italus. Dėl to Sardinijos karalius Albertas atsisakė sosto, o jo įpėdinis Emanuelis II pasirašė taikos sutartį su Austrija.
1859 m. dekretas įkūrė Novaros provinciją, kuriai priklausė dabartinės Verčelio, Bjelos ir Verbano-Kuzijo-Osolos provincijos.
1861 m. Novaroje gyveno 25 144 gyventojai, o 1981 m. jau 102 088 gyventojai.
Novaroje švystyta mašinų, naftos, metalurgijos pramonė, vyndarystė. Yra geografijos institutas, paveikslų galerija.
Novarą įkūrė romėnai ir pavadino „Naujaja Arija“, nes galai Arija vadino aplinkines sritis.
Senasis miestas dar iš ligūrų laikų buvo kelyje iš Milano į Verčelį. Maksimianas sugriovė miestą 386 m., nes jis rėmė Valentinianą II kovoje dėl imperatoriaus sosto. Novarą atstatė Teodosijus I Didysis, o nusiaubė Radagaisas (405 m.) ir Atila (452 m.).
Valdant lombardams Novara tapo kunigaikštystės, o Karolio III Storojo laikais - hercogystės centru. Po to ji tapo laisvu imperijos miestu. 1110 m. Novarą sugriovė imperatorius Henrikas V, bet 1167 m. ji įstojo į Lombardijos lygą. XII a. pabaigoje miestas priėmė Milano globą ir tapo Viskončių, o vėliau Sforcų valda. 1513 m. Novaros mūšyje šveicarai kovoję už Sforcas nugalėjo prancūzus. Po pralaimėjimo baigėsi Prancūzijos invazija į Italiją per Kambrų sąjungos karą.
1706 m. Novarą užėmė Savojos kariai. Utrechto sutartimi Novara su Milanu atiteko Habsburgams. Savojiečiai vėl užėmė miestą 1734 m. ir kitais metais prijungė prie savo karalystės.
Napoleono laikais Novara buvo Agonjos departamento sostinė, bet 1814 m. grįžo Savojos karalystei. 1821 m. Novaroje reguliari Savojos armija nugalėjo konstitucinius liberalus.
Prie Novaros 1849 m. kovo 23 d. austrų armija sumušė italus. Dėl to Sardinijos karalius Albertas atsisakė sosto, o jo įpėdinis Emanuelis II pasirašė taikos sutartį su Austrija.
1859 m. dekretas įkūrė Novaros provinciją, kuriai priklausė dabartinės Verčelio, Bjelos ir Verbano-Kuzijo-Osolos provincijos.
1861 m. Novaroje gyveno 25 144 gyventojai, o 1981 m. jau 102 088 gyventojai.
Žemėlapis - Novara (Provincia di Novara)
Žemėlapis
Šalis - Italija
 |
 |
| Italijos vėliava | |
Italija apima bato (aulinuko) formos Apeninų pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją bei daug mažesnių (tarp jų žymesnės – Elbos, Kaprio salos).
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| EUR | Euras (Euro) | € | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| IT | Italų kalba (Italian language) |
| CA | Katalonų kalba (Catalan language) |
| CO | Korsikiečių kalba (Corsican language) |
| FR | Prancūzų kalba (French language) |
| SC | Sardų kalba (Sardinian language) |
| SL | Slovėnų kalba (Slovene language) |
| DE | Vokiečių kalba (German language) |
